DUK

Sveikatinantys gaminiai, kas tai yra ?
Sveikatinančių produktų grupei priskiriami saugūs ir ekologiški gaminiai savo kompleksinėmis savybėmis tinkantys kūdikiams, vaikams, suaugusiems, tausojantys

(skaityti toliau)

gamtą, palankūs žmogaus tiesioginei gyvenamajai aplinkai, motyvuojantys sveiką gyvenseną, gerinantys gyvenimo kokybę, teigiamai veikiantys žmogaus psichologinius ir fiziologinius procesus, skatinantys žmogaus organų sveikimo procesus.
Pagal prekių kategoriją jie priskiriami būtinajam prabangos prekių sektoriui.

Kam  reikalingas  antčiužinys ?
Sveikam miegui antčiužinys taip pat reikalingas, kaip ir antklodė ar pagalvė. Antčiužinys apsaugo pagrindinį čiužinį, o jei lovoje ar sofoje yra du čiužiniai, antčiužinys dar ir uždengia

(skaityti toliau)

nepatogų tarpą. Pagrindinė ančiužinio funkcija – sukurti gerą miego zonos komfortą, kad ne tik antklodė, turinti pavyzdžiui sveikatinančių savybių, dengtų jus iš viršaus ir šonų, bet tą patį sveikatinantį efektą patirtumėte ir iš apačios antčiužinio pagalba. Pavyzdžiui vilnos antčiužinys neleidžia veistis patalynės (dulkių) erkutėms, sukuria gerą oro mikrocirkuliaciją taip pat kaip ir vilnos antklodė. Taigi  antibakterinės, hidroskopinės ir termoreguliacinės vilnos antklodės, vilnos antčiužinio ir vilnos pagalvės savybės tik kartu sukuria ypatingai gerą mikroklimatą apie kūną miego metu.
Renkantis antčiužinį būtinai reikia pilnai išsiaiškinti jo specifines savybes, būsimą naudą jums ir miego kokybei, taip pat svarbu kad antčiužinys nepablogintų čiužinio ergomomikos.

Ar tinka lino audiniai patalynei ?
Lino audiniai priskiriami aukščiausios kokybės augalinės kilmės audinių rūšiai. Lino gaminiai pasižymi ypatinga savybe sugerti ir išgarinti drėgmę bei užtikrinti kūnui malonų

(skaityti toliau)

mikroklimatą. Kai karšta lininiai patalai kaip ir vilna puikiai atvėsina, o žiemą – maloniai sušildo kūną. Lininiai audiniai nereikalauja ypatingos priežiūros ir ilgai tarnauja. Nustatyta, kad linas nesukelia odos alergijų ir gydo įvairius jos sudirginimus. Antibakterinių lino savybių dėka lino audinyje nesiveisia bakterijos ir grybeliai. Lininis audinys neįsielektrina ir netraukia dulkių.
Dėl savo higieniškumo ir praktiškumo lininiai patalai populiariausi pasaulyje. Tačiau pažymėtina ir tai, kad patalynei skirti lino audiniai 4 ÷ 6 kartų brangesni nei tam skirti medvilnės audiniai.

Kas yra lanolinas ?
Pavadinimas „lanolinas“ sudarytas iš lotynų kalbos žodžių lana „vilna“ ir oleum „alyva“. Cheminiu atžvilgiu lanolinas yra organinis esteris, primenantis vašką, o ne

(skaityti toliau)

alyvą (riebalus).  Avių odoje esančios liaukos išskiria medžiagas, kurios kaupiasi apie vilnos plaukelius ir taip vilna apsaugoma nuo nepalankių oro sąlygų poveikio. Taigi vilnos plaukelis pasidengia lanolinu, kuris apsaugo jį net ir nukirpus vilną. Dėl vilnoje esančio lanolino joje nesiveisia dulkių erkutės, atstumiamos dulkės ir kiti nešvarumai. Be lanolino avių odoje esančios liaukos išskiria ir riebalinį prakaitą. Teisingai apdirbta vilna išlaiko ant plaukelio „prigimtinį“ lanolino sluoksnį, o riebalinis prakaitas pašalinamas (išplaunamas). Tik vilna su prigimtiniu apsauginiu lanolino sluoksniu ir nepažeista plaukelio struktūra turi visas jai gamtos duotas nuostabias savybes.
Iš avių vilnos išskirtas lanolinas dar labai plačiai naudojamas kosmetikos pramonėje.

Kaip panaikinti specifinį „vilnos“ kvapą ?
Specifinis vilnos kvapas lieka, kai vilna yra blogai išplauta, t.y. vilna plauta kietame vandenyje, blogai išskalauta nuo skalbiklio likučio ir vilnoje lieka dalis avių prakaito, kuris ir

(skaityti toliau)

skleidžia specifinį kvapą. Jei yra galimybė, vilną perplaukite ne aukštesnėje nei 37 ºC vandens temperatūroje ekologišku ūkiniu muilu, pridedant sodos ir labai gerai išskalaukite drungnu minkštu vandeniu.
Kitas būdas naikinti vilnos kvapą – vėdinti (džiovinti avių prakaitą).
Specifinis vilnos kvapas  gali būti naikinamas apdirbant ją ultravioletiniais spinduliais ozono aplinkoje (dezinfekavimo spintose).

Kas yra audinio  GSM ?
GSM  yra santykinė dimensija, kuri reiškia kiek gramų sveria kvadratinio metro dydžio audinio (vilnos karšinio, veltinio, popieriaus …) lapas (angl. GSM – Grams per

(skaityti toliau)

Square Meter – g/m²). Šią dimensiją naudoja tekstilės audinių gamintojai ir dažnai vadina ją audinio tankiu, nors realiai  GSM dydis tankio niekaip neapibrėžia, nes tankis matuojamas kg/m³.

Ar visa nukirpta vilna tinka tolimesniam apdirbimui ?
Nukirpta avių vilną pagal kokybę skirstoma į tris rūšis:
I rūšis (gera) – nuo avies šonų ir

(skaityti toliau)

menčių;
II rūšis (normali) – nuo kaklo, nugaros ir sprando;
III rūšis (bloga) – nuo pilvo, šlaunų ir kryžkaulio;
Nekokybiška ir netinkama perdirbimui vilna – trumpa nuo kojų, ir kita – susivėlusi į stangrius gniužulus ar stipriai užteršta (daugiau nei 50 %) gyvulinės bei augalinės kilmės priemaišomis.
Kad nereikėtų perrinkinėti vilnos, iš avių kirpėjų reikia išreikalauti, kad jau kirpimo metu vilna būtų atskirta pagal rūšis. I rūšis labiausiai tinka siūlų gamybai, II – putliojo karšinio gamybai, III – karšiniams vėlimui. Nekokybiška neplauta vilna tinka medelių sodinukų aprišimui ir apsaugojimui nuo gyvūnų apgraužimo, pomidorų ir kitų daržovių daigų apmulčiavimui nuo piktžolių, kenkėjų ir drėgmės praradimo. Ją sumaišius su trąšomis  pasiekiamas tolygesnis trąšų įsisavinimas ir ilgesnis augalų tręšimo periodas.

Ar tinka lietuviška vilna antklodėms ?
Kad lietuviška avių vilna netinkama antklodžių siuvimui yra gryniausias mitas kuriamas Lietuvos antklodžių siuvėjų, kurie nuėjo lengviausiu keliu siūdinamoms antklodėms

(skaityti toliau)

naudodami pigų importuojamą iš N. Zelandijos, Australijos ir kitų šalių pramoniniu būdu pagamintą vilnos karšinį, kai vilna pirminiame etape būna apdirbta chemiškai. Tokiame vilnos karšinyje (antklodėje, pagalvėje, antčiužinyje) yra likę tik 5 ÷ 15 % visų prigimtinių vilnos savybių, kai tuo tarpu ekologiškai plautos vilnos (nesugadinto vilnos plauko) kokybiškame karšinyje „vilnos gyvybingumo“ yra 98 ÷ 99 %. Patalams labiausiai tinkama Lietuvoje auginamų avių ekologiškai apdirbta pusplonė I ir II rūšies vilna (25 ÷ 32 mikronų storio), nes tuomet sukaršiamas putliausias karšinys ir tokie vilnos patalai išlaiko aukščiausias antibakterines, hidroskopines ir termoreguliacines savybes.
Tokie ekologiški vilnos patalai yra priskiriami prie  sveikatinančiųjų produktų kategorijos.

Ką daryti jei vilnonis megztinis graužia ?
Matyt, kad jūsų paminėtiems gaminiams buvo parinkta netinkama vilna (vilnos siūlai tikėtina šiurkščiavilniai, ar storos vilnos ir be lanolino, ar ne tam skirti). Jei jūsų gaminių

(skaityti toliau)

etiketėse nurodyta, kad galima skalbti (rankomis), gaminį pamerkite į šaltą vandenį (suminkštintą, pvz. su ištirpinta soda) ir ištraukę nuspauskite. Tada rankomis (delnais) kruopščiai įtrinkite į jį plaukų kondicionierių. Po gero pusvalandžio gaminį gerai išskalaukite šaltame vandenyje, ir nuspaudę išdžiovinkite patiestą. Gaminys taps minkštas ir malonus lietimui.
Vietoje plaukų kondicionieriaus galima naudoti kokosų ar alyvuogių aliejų, tačiau tada gali atsirasti specifinis kvapas.
Tačiau visais atvejais po šių operacijų sumažės gaminio vilnos natūralios savybės.

Kuo ypatingas antklodžių užpildas Superwash ?
Superwash antklodžių užpildas (karšinys) yra karšiamas iš Superwash vilnos. Superwash vilna gaunama ją apdorojus (vilnos plaukelį „nuskutus“) ypač kenksmingu aplinkai chloru rūgštinėse

(skaityti toliau)

voniose ir/ar padengus polimeru. Iš Superwash vilnos pagaminti siūlai atrodo blizgūs ir slidūs, ko nebūna natūralios vilnos siūluose, ar analogiškai karšinyje. Superwash vilna dar vadinama „tinginių vilna“, ar plaunama vilna, nes ji buvo kuriama tam, kad tausojant laiką vilnos gaminius būtų galima skalbti ir džiovinti mašinomis. Dėl labai kenksmingų procesų, pirminis šios vilnos apdirbimas JAV vilnos verslo užsakymu buvo vystomas Kinijoje, o audinių gamyba Anglijoje. Superwash vilna pirmiausia buvo kuriama JAV kariškų drabužių gamybai (jos 50 % maišant su 42 dalimis Nomex, 6 d. Kevlaro ir 2 d. P140 antistatinio pluošto), vėliau ji buvo taikoma ir audiniams vaikiškų drabužių gamybai, nes tai dažniausiai skalbiama apranga ir ją galima plauti skalbimo mašinomis. Megzti gaminiai iš Superwash vilnos nesipumpuruoja ir nesusitraukia, karšinys nesivelia, gaminiai turi artimą natūraliai vilnai pavidalą, tačiau dėl negrįžtamai sužaloto vilnos plauko, neturi grynos natūralios vilnos savybių. Dėl šios priežasties (išbandžius kariškus drabužius realiomis sąlygomis Irake ir Afganistane), Superwash vilną, kaip nepasiteisinančią, JAV pradėta keisti kitomis pažangesnėmis vilnos apdirbimo vietinėmis technologijomis. Azijos gamintojai neturėdami kur dėtis pradėjo „populiarinti“ šią vilną. Taip atsirado ir Superwash karšiniai antklodėms, kurie iš esmės yra artimi sintetinio pluošto karšiniams antklodei. Superwash vilna išsivysčiusiose šalyse nebesigiriama, o mūsuose ji populiarinta, kaip “nesiveliančios, skalbiamos vilnos stebuklas“.
Būtų teisinga, jei tokios antklodės su Superwash karšiniu etiketėje, ar pardavimo portaluose bei pardavimo vietose būtų užrašyta, kad „ši antklodė tinka tiems, kurie nenori rūpintis gamta, savo ir artimųjų sveikata ir yra tinginiai“.

Kaip išsirinkti vilnos antklodę ?
Pagal sandarą vilnos antklodės grupuojamos į atviros vilnos antklodes ir uždaros vilnos antklodes.
Pagal rūšį atviros vilnos antklodės  skirstomos,

(skaityti toliau)

kai:
– pagrindą sudaro poliesterio tinklelis, o paviršių vilna,
– antklodė austa iš vilnos siūlų (storasis  vilnos audinys iki 500 GSM),
– naudojamas austas minkšto vėlimo vilnos pluoštas.
Atviros vilnos tiek antklodės, tiek pagalvės, ar ančiužiniai rekomenduojami naudoti be užvalkalų, nes vilna tiesiogiai liesdama kūną atlieka kūno mikromasažą ir gerina kraujotaką, bei yra netepli. Antklodes reikia vėdinti, o valyti galima putomis.
Atviros vilnos antklodė vilna/poliesterio tinklelis/poliesterio tinklelis/vilna labiausiai populiarinta (marketinginis triukas), nes dar vizualiai paviršiuje matoma ir vilna (gali būti dažyta raštais, ar dekoruota piešiniais) ir nereikia atskiros lovatiesės. Tačiau tokia antklodė neturi visų vilnos gerųjų savybių, arba jos smarkiai prislopintos, nes dėl vidinio poliesterio tinklelio ekranavimo, nedidelio bendrojo antklodės vilnos storio (oro kišenių nebuvimo) ir nukirptų vilnos plaukelių, mažėja antklodės hidroskopinės, termoizoliacinė ir antibakterinės savybės.
Minkšto veltinio antklodė – tai austas ir po to suveltas storas vilnonis audinys, kuriame vilnos plaukelis nepažeidžiamas. Senovėje pakelės nakvynės namuose vadintas milo apklotu, iš čia kilo ir kareiviškos milinės pavadinimas, kuris kariui atstodavo ir drabužį ir apklotą. Ši antklodė nėra pakankamai lanksti ir miegant jautiesi kaip po laikraščio lapu studentų bendrabutyje. Tačiau antčiužinys yra visai priimtinas, tik atsikėlus ryte randi rausvą užpakalį (jei miegojai kaip gimęs) ir prilipusius vilnos plaukelius prie jo.
Austa vilnos antklodė yra geriausia atviros vilnos antklodžių grupėje, paprastai ji sudaryta iš dvigubo aukštos kokybės vilnos audinio (merino vilna, kašmyras) ir jos savybės dalinai priklauso nuo likusių joje medžiagų naudotų dažymo procese. Atsiranda šios grupės antklodžių, kai natūralūs vilnos siūlai dažyti natūraliomis gamtinėmis nekenksmingomis medžiagomis. Tai labai kokybiški ir ypač brangūs produktai.
Atviros vilnos antklodžių artimiausi ir populiariausi giminaičiai –  vilnoniai pledai.
Uždaros vilnos antklodės gaminamos iš sukarštos vilnos (vilnos karšinio), kai karšinį iš abiejų pusių apgaubia medvilnės ar lino audinys. Pagal ES tekstilės gaminių reglamento 8 str. vilnos karšinys yra kokybiškas, jei iškarštoje vilnoje pašaliniai pluoštai neviršija 0,3 % masės ir kuris nebuvo kaip nors pažeistas jį apdorojant ar naudojant.  Kokybiškas pusplonės vilnos karšinys yra purus ir jo stabilumui antklodėje užtikrinti, antklodė  dažniausiai dygsniuojama. Tik šios antklodės išlaiko visas gerąsias vilnos savybes.
Perkant lietuvišką uždaros vilnos antklodę rekomenduotume pirmiausia išsiaiškinti kokių avių, kur ir kaip išplauta vilna, nes dažnai nuslepiamos plovimo priemonės, neminkštinamas vanduo, dėl ko vilna dulka ir turi vilnos kvapą. Antra, reikėtų išsiaiškinti ar karšinys vietinis, vientisas, ar durstytas, ar atvežtinis (karšinys turėtų turėti gamintojo išduotą kilmės dokumentą, ar kokybės pažymėjimą).  Trečia – kad karšiama vilna nesiveltų ant karštuvų velenų, jų padengimui karšėjai Lietuvoje dažnai naudoja naftos produktus, dėl to girdimi nusiskundimai, kad antklodė smirdi žibalu. Ketvirta – reikėtų išsiaiškinti koks antklodės viršutinis audinys, nes dažnai vietoje kokybiško kvėpuojančio 100 % medvilnės audinio naudojamas pigus, smarkiai dažytas su sintetinėmis priemaišomis tik “vadinamas” medvilnės audinys.
Pastebima, ypač turguose parduodamų, Kinijoje gamintų ir „sulietuvintų“ uždaros vilnos pigių antklodžių, todėl rekomenduotume pareikalauti kokybės pažymėjimo ir pirkimo dokumentų, kad galėtumėte pareikšti pretenzijas, ar grąžinti gaminį.
Lietuvoje tikrai didelė pasiūla nekokybiškų „vilnos“ antklodžių, ant kurių ir šuo (gera uoslė) nemiegotų, tad rinktis reikėtų atsakingai, kad nusipirktumėte garantuotai sveikatinantį produktą, nes beveik trečdalį savo gyvenimo pramiegate, ir yra labai svarbu kokią aplinką sukursite sveikam miegui.
Stebėtina, kai įsigyjami prabangūs automobiliai, o pagailima investicijų į savo sveikatą, miegama po neaiškiais pvz. 3D, ar prabangiai tik atrodančiais apklotais, kai tuo tarpu pirmiausia „tikras Mersedesas“ turėtų būti lovoje. Vidutiniškai gera dvigulė antklodė kainuoja ne mažiau, kaip geras iPhone.

Ar medvilninis audinys ekologiškas ? 
Medvilnė  tai pluoštas iš medvilnės žiedų ir yra vienas iš populiariausių vasarinių audinių. Medvilnės audinių ekologiškumas priklauso kaip ir kitų, vertinant procesą nuo žemės

(skaityti toliau)

paruošimo, auginimo pradžios iki perdirbimo proceso pabaigos.  Ekologiška medvilnė auginama nepurškiant pesticidais, tausojant aplinką. Ji renkama rankomis, be to dažoma tik natūraliais dažais. Ekologiška medvilnė įvardijama, kaip 100 % natūrali medvilnė, kita, kaip 100 % medvilnė. Medvilnė higieniška, neįsielektrina, gerai sugeria drėgmę, leidžia kvėpuoti, tinka gaminiams, kurie tiesiogiai liečiasi su žmogaus oda. Iš medvilnės pluošto gaminami audiniai:
batistas – tai medvilninis audinys, išaustas iš labai plono šukuotos medvilnės siūlo. Nors batistas atrodo plonytis ir beveik perregimas, bet yra labai stiprus, patvarus.
satinas – tai itin tankus, švelnus ir kiek blizgus ilgapluoštės šukuotos medvilnės audinys. Jis kiek primena šilką. Satinas lėčiau dyla nei batistas ir gerai išsaugo spalvą. Šį audinį lengva lyginti. Kokybiško satino sudėtį 100 % sudaro medvilnė.
damastas – aukščiausia satino rūšis. Šis audinys kiek panašus į atlasą. Damastas yra prabangus, blizgus audinys iš labai plonų verpalų. Jis išaustas žakardo technologija, t.y., kai kaitaliojamas metmenų pynimas atauduose sukuriant masyvius reljefinius raštus.
perkelis – tai iš medvilnės pagamintas drobinio pynimo audinys. Perkelis yra tankus, švelnus ir labai stiprus audinys.
kartūnas – lengvas ir plonas drobinio pynimo medvilnės audinys.
impilas – tankus audinys gaminamas iš 100% medvilnės, nepraleidžia plunksnų ir pūkų. Šis audinys taip pat gali būti naudojamas ir kitiems, landiems užpildams, kaip pavyzdžiui alpakų vilnai.
flanelė – medvilninis audinys su plaukeliais. Jis mėgstamas žiemą. Pūkuotas flanelės audinys šildo, tačiau turi trūkumą – ilgainiui plaukeliai susivelia į gumuliukus, ir gaminiai atrodo nebe taip gražiai. Kiek brangesnio flanelės audinio plaukeliai yra nukirpti, todėl audinys bus lygiai toks pat švelnus ir nepraras geros išvaizdos daug kartų skalbiant.

Kokia vilna yra geriausia ?
Jau vien vilnos panaudojimo tūkstantmetinės patirtys rodo, kad visa vilna yra gera, jei ji kokybiškai apdirbta. Tiktai pagal avių  ir jų vilnos rūšis, plaukelio storį, banguotumą, ilgį

(skaityti toliau)

vilnos panaudojimas yra skirtingas, kaip pavyzdžiui trikotažiniai siūlai, siūlai rankiniam mezgimui, ar kiliminiai siūlai. Merino vilna pavyzdžiui tinka apatiniams drabužiams, ypač kūdikių, o šiurkščiavilnių avių vilna – apavui, gydomiesiems raiščiams.

Kas tai per standartas OEKO-TEX ?
OEKO-TEX® yra asociacija sprendžianti klausimus susijusius su vartotojų apsauga ir tvarumo užtikrinimu tekstilės sektoriuje ir įvedusi eilę OEKO-TEX® ženklų (standartų) –

Nuostatos dėl reikalavimų produktams žymintiems OEKO-TEX® ženklu atnaujintos 2018 m. sausio 2 d. Gamintojai turintys OEKO-TEX® standartus be pradinio ir kas tris metus mokamo revizinio mokesčio, moka ir kasmetinius mokesčius asociacijai.
Populiariausias (pigiausias sertifikuoti) yra  OEKO-TEX® STANDARD 100 ženklas – tai STANDARD 100 katalogas aprašantis minimalias leistinas normas  kenksmingų medžiagų tekstilės gaminiuose (pvz.: fenolis, amino anilinas, chinolinas …, planuojama įtraukti ir genetiškai modifikuotus organizmus).
Paprastai pasakius šiuo ženklu pažymėti tekstilės gaminiai (tiek natūralūs, tiek sintetiniai, ar maišyti) laikomi palankūs gamtai, bet gali  turėti  įvairių pašalinių medžiagų mažiau, nei leistinos šių medžiagų normos, aprašytos standarto kataloge.
Pavyzdžiui medvilnės ar vilnos audinys pažymėtas ženklu

nenustato, kad medvilnė ar vilna yra natūrali, o ji yra tik  leistinose kenksmingų medžiagų ribose.

Kad medvilnė, vilna ar linas yra natūralūs, reglamentuoja ES tekstilės gaminių reglamentas (ES) Nr. 1007/2011). 100 % natūralūs tekstilės gaminiai žymimi (angl.) užrašais pvz. 100%, PURE COTTON, ALL LINEN. o 100% natūralūs vilnos gaminiai – FLEECE WOOL, VIRGIN WOOL (PURE WOOL, PURE NEW WOOL) ir pagal reglamento 15 str. už šį žymėjimą (pareigą atitikčiai) yra atsakingas gamintojas. Reglamentas taikomas nuo 2012 m. gegužės 8 d.

Internetinės svetainės alkawool.lt DUK puslapio skaitytojų nuomonė nebūtinai turi sutapti su DUK atsakymais

 

SUSISIEKTI

 

Užpildykite formą ir mes jums atsakysime.
Pateikti duomenys tvarkomi pagal šioje svetainėje pateiktą privatumo politiką*