APIE VILNĄ

Avių vilna pasaulyje ir Lietuvoje

 

     Avių vilna  yra pati seniausiai žinoma ir populiariausia pasaulyje žaliava tekstilės gaminiams. „Avys buvo auginamos 6000 m. pr. Kr. Graikai, romėnai ir persai jas ne tik augino, bet ir kryžmino.

I a. po Kr. buvo išvesta ir iki šių dienų populiariausia plonavilnių avių – merinosų veislė. Archeologinės iškasenos Šveicarijoje liudija, kad akmens amžiuje tenykščiai gyventojai augino avis ir įvairiems buities tikslams naudojo jų vilną. Teigiama, kad Babilono ir Mesopotamijos gyventojai dėvėjo vilnonius drabužius ir išmanė įvairius vilnos apdirbimo ir taikymo būdus.

Avių veislės pasaulyje (skaityti) ► http://bib.ge/sheep/index.php

“Lietuvoje avys auginamos nuo XI a., o siekiant gauti plonesnę ir kokybiškesnę vilną XIX a. pradėtos kryžminti. Ypač šis darbas suaktyvėjo 1925 metais” (Eglė Ganda Bogdanienė – Meninis veltinys).
“Nuo 1994 metų Lietuvoje pradėtas saugoti vietinių šiurkščiavilnių avių ir Lietuvos juodgalvių avių genofondas“  (dr. Rūta Šveistienė – Lietuvos vietinių ūkinių gyvūnų paveldas).
Valstybiniu lygmeniu Lietuvos ūkinių gyvūnų pavelde nepelnytai neįteisinta senoji baltiška škudžių avių veislė. „Škudžių veislė laikoma viena seniausia – aborigenine veisle ir amžiams bėgant mažiausiai pakitusia, bei išlaikiusia savo gryną genetinę liniją grynakraujų avių veislių pasaulyje. Ankstyvieji keleto tūkstančių metų senumo istoriniai tekstilės radiniai Baltijos regione (Rytų Prūsijoje, Lietuvos teritorijoje ir kitose Baltijos šalyse) patvirtina, kad tuometinė šios veislės vilna tapati šiandieninei“ (Kęstutis Samušis – Baltiškos avys – škudės grįžta iš tremties – Alkas.lt).

Natūralios vilnos savybės

 

Natūrali vilna yra nuostabus gamtos sukurtas pluoštas. Tarp avių augintojų sklando posakis, kad avis gimsta su namu ant nugaros. Žmogui avies “namas” suteikia galimybę sukurti visiškai natūralų ir “multifunkcinį” pluoštą.

(skaityti toliau)

Vilna turi savybę sumažinti aplinkos temperatūros poveikį mūsų kūno temperatūrai, nes ji „neįkalina“ šilumos (kaip pvz. nailonas), o atlieka izoliavimo funkciją. Karštu oru vilna saugo mūsų kūno 36.6 C° nuo temperatūros pakilimo, o šaltu – nuo jos nukritimo.
Vilna lengvai sugeria vandenį ir lengvai jį atiduoda – „neįkalina“ drėgmės. Avis tokia savybė apsaugo nuo drėgmės susilaikymo prie odos. Žmogų ši savybė apsaugo nuo lipnaus ir šalto pojūčio, kurį duoda drėgnas rūbas
Vilna nelimpa prie odos, kaip viskozė, sintetika ar netgi kai kurie medvilniniai audiniai, todėl oras cirkuliuoja (mikrocirkuliacija) šalia odos, o tai padidina izoliavimo savybę ir suteikia komfortą.
ar prakaitas. Dėl šios savybės vilna ilgai džiūsta.
Vilna lengvai sugeria pašalinius kvapus ir “atiduoda” ją vėdinant.
Vilnos plaukeliai savo struktūra panašūs į netvarkingas spirales, dėl to vilnos pluoštas, ar audinys yra elastingas – gali smarkiai išsitempti, o po to sugrįžti į savo natūralų ilgį/plotį. Dėl savybės veltis, vilnos gaminys yra ilgaamžiškas, nes susukabindami plaukeliai sudaro tvirtesnį, atsparesnį dėvėjimui audinį, ar pluoštą.
Plačiai žinomas natūralios vilnos antimikrobiškumas kyla iš lanolino ir neutralaus vilnos elektrinio krūvio, nes mikrobai labiau veisiasi ant teigiamai įkrautų paviršių (pvz. sintetika). Tyrimai ligoninėse parodė, kad didelės bakterijų kolonijos randamos ant medvilninės patalynės kai tuo tarpu ant vilnonės patalynės  tomis pačiomis sąlygomis jų nebuvo rasta. Kad išsaugoti gerąsias  vilnos savybes rekomenduojama vilnos nedažyti, nes net  mažiausias cheminis apdorojimas gali pakenkti jos struktūrai.
Avių vilnoje randami keturių morfologinių tipų plaukeliai: pūkai, pereinamieji (tarpiniai), akuotai, negyvieji.     Pusplonę vilną  sudaro plonesni pūkai ir pereinamieji plaukai. Tokios vilnos plaukelis (stiebas) yra ovalus, padengtas „žvyneliais“ ir dėl jo molekulinės sandaros – spiralinis, todėl priverstinai ištiestas, grįžta į savo buvusią padėtį, kas dar vadinama „vilnos atmintimi“. Norint perlaužti vilnos plaukelį, jį reikėtų perlenkti apie 20 tūkstančių kartų. Kontaktuodama su atvira liepsna, vilna neužsidega, bet iš lėto anglėja.  Avies odoje esančios riebalinės liaukos išskiria vilnos „riebalus“, kurie aptraukia plaukelį, apsaugodami jį nuo įvairių aplinkos poveikių. Vilnos „riebaluose“ nėra glicerino ir pagrindinę jų dalį sudaro vaškinė medžiaga lanolinas padengtas avių prakaitu, todėl vilna turi savo specifinį prakaito, bet ne lanolino, kaip dažnai teigiama, kvapą.

 

Pramoninis vilnos apdirbimas

 

Pirminio (pagrindinio) vilnos apdirbimo tikslas – iš vilnos išvalyti gyvulinius, augalinius ir mineralinius teršalus, pašalinti prakaitą, kartu ir kvapą ir surūšiuoti pluoštus pagal kokybę. Apie 70 % pasaulio vilnos apdirbama pietiniame pusrutulyje, kurios apie ¾ sunaudoja šiaurinis pusrutulis.

(skaityti toliau)

Dėl labai didelių (skaityti toliau) apdirbamos vilnos kiekių ir norimo greito rezultato išsivystė smarkiai chemizuota vilnos apdirbimo pramonė, naudojant karbonizaciją ir balinimą (naudojamos dervos ir kitos pagalbinės medžiagos, kaip 5–7% sieros rūgštis, drėkinantys komponentai, putojimą mažinantys priedai, natrio hipochloritas (skystas chloras), vandenilio peroksidas, natrio ditionitas ir tiokarbamido dioksidas). Be to dar iš  vilnos atskiriamas ir lanolinas, kaip vertinga medžiaga kosmetikos pramonei, viso šito pasekoje vilnos plaukelių struktūra pažeidžiama ir vilna praranda savo prigimtines savybes. Ją kartais bandoma vėl dalinai prisodrinti lanolinu, tačiau geri rezultatai taip ir nepasiekiami, nes jau būna pažeistas vilnos plaukelis.  Pvz. smarkiai reklamuojamo plaunamų antklodžių karšinio „superwash“ vilna yra apdorota chloru ir padengta polimeru. Šis metodas užteršia ne tik vilną,  bet ir vandenį neleistinais kiekiais absorbuojamų organinių halogenų (AOX) – toksinų, kurie susidaro chlorui reaguojant su anglies pagrindo junginiais. Dioksinai (absorbuojamų organinių halogenų (AOX) grupė) yra viena iš labiausiai toksiškų žinomų medžiagų. Jie mirtini žmogui. Nuotekos, susidariusios po šio vilnos apdorojimo būdo, yra su tokia koncentracija chemikalų, kad JAV nuotekų valymo įmonių įrenginiai nesugeba jų išvalyti. Todėl didžioji dalis chloru apdorotos vilnos į JAV yra importuojama iš trečiųjų šalių. Dėl smarkiai chemizuotos vilnos apdirbimo pramonės diegiami sudėtingi ir brangūs nuotekų valymo įrenginiai, todėl sudaroma klaidinga nuomonė, kaip pavyzdžiui kad ir ekologinis vilnos plovimas smarkiai teršia aplinką, kas yra netiesa.
Pirmo ciklo pramoniniu (cheminiu) būdu apdirbta vilna jau yra su pažeista vilnos plaukelio struktūra ir praktiškai praradusi visas gamtos dovanotas gerąsias vilnos savybes. Naudojama ir antro ciklo vilna. Pirmo ciklo vilna nuo antro ciklo skiriasi taip pat, kaip geras popierius nuo tualetinio popieriaus. Antro ciklo vilna dažnai naudojama, kai sintetiniame audinyje vilnos reikia tik dėl užrašo etiketėje, kad audinyje yra vilnos.
Dažyta ar kitaip chemiškai apdorota vilna daugeliui atrodo patraukliau, nes būna įvairiai nuspalvinta, yra ne tokia šiurkšti, nesivelia. Tačiau būtent tokia ji netenka naudingųjų savo savybių, todėl ir tampa panaši į sintetinį pluoštą. Pavyzdžiui, kad vilna nesiveltų, ji dengiama dirbtinės dervos plėvele, tada prie odos liečiasi ne natūralūs vilnos plaukeliai, o cheminė medžiaga, kuri jautresniems žmonėms gali sukelti net alergines reakcijas. Pavyzdžiui pramoniniu būdu apdorojus vilną eulanu pakinta jos baltymų struktūra, todėl kandys ir kiti vabzdžiai drabužių ir patalynės neėda, tačiau tai kenkia ne tik vabzdžiams, bet ir mūsų odai.
Pramoniniu (cheminiu) būdu apdirbta vilna tinkama vilnos techniniams gaminiams, kaip pavyzdžiui techninis veltinis, tačiau netinkama „sveikiems“ tekstilės gaminiams  ir  patalynei.

Ekologinis vilnos apdirbimas

 

Dabar pradedama atsigręžti ir į vilnos apdirbimo paveldą, kai nebuvo naudojami jokie kenksmingi cheminiai reagentai ir apdirbta vilna likdavo su nepakitusia vilnos plaukelio struktūra.

(skaityti toliau)

Norvegijoje pavyzdžiui tai jau sprendžiama ir valstybiniu lygiu per Norvegijos kultūros paveldo institutą. Sudaromi įvairūs paramos fondai remti ūkininkus auginančius avis, skatinant juos steigti mažas įmones vilnos tradiciniam apdirbimui ir gaminti tikrus vilnos produktus. Į naują mados programą „Nuo avies iki prekystalio“ įtraukiama vis daugiau norvegų, propaguojant sveiką gyvenseną per natūralios vilnos apavą, rūbus, patalynę.
Per praėjusi dvidešimtmetį pradėti gaminti vilnos apdirbimo įrengimai mažoms įmonėms prieinamomis kainomis, dėl to galima smarkiai decentralizuoti vilnos apdirbimą ir gaminti kokybiškus ekologiškus vilnos gaminius, išlaikančius visas prigimtines vilnos savybes.
Natūralios vilnos ir jos produktų pasaulyje šiuo metu pagaminama mažiau nei 2 % skaičiuojant nuo viso perdirbamos vilnos kiekio. Manufaktūriniai ekologiniai vilnos apdirbimo procesai dalinai buvo išlaikyti kai kuriose Azijos šalyse, pradėti skatinti Škotijoje, Anglijoje ir kitose šalyse, atgaivinant ir valstybėms remiant ekologinį vilnos apdirbimą. Tikslas – gaminti ekologiškus ir sveikatinančius žmogaus organizmą gaminius su natūralia vilna.
Gaminiai su gryna natūralia vilna smarkiai populiarėja pasaulyje ir dėka augančio ekologinio judėjimo, gamtos ir gyvenimo kokybės suvokimo, bei atgimstančios senosios tūkstantmetinės žmonijos patirties.

Manufaktūriniai, rankų darbo gaminiai, su ekologiškai apdirbta natūralia vilna,
sąlygojantys sveiką žmogaus gyvenseną, priskiriami būtinajam prabangos prekių sektoriui.

Natūralios vilnos pasirinkimas – gyvenimo būdo pasirinkimas!