Be vilnos antklodės savybių aprašytų toliau šio puslapio dalyje „Vilnos anklodės“, gintaro/vilnos antklodėje gintaro smulkūs gabalėliai, sąveikaudami su vilnos plaukeliais karšinyje, kaupia elektrostarinį krūvį, bei oksiduotame jo paviršiuje gintaro rugštį ir miego metu įšildami iki temperatūros artimos žmogaus kūno temperatūrai, sukuria (įjungia) antklodės tiesioginį biostimuliacinį poveikį žmogaus organizmui miego metu. Kad gintaras antklodėje išlaikytų geriausias jam gamtos duotas savybes, naudojamos kalibruotos Baltijos sukcinitinio gintaro dalelės yra natūralios, nešlifuotos ir nepoliruotos.
[Apibendrinant mokslo populiarinimo, medicininius, simpoziumų ir tyrimų apie gintaro naudą straipsnius, randami dažniausiai pasikartojantys teiginiai, kad gintaro rūgštis stimuliuoja limfos tekėjimą, stiprina kraujagysles ir širdį, slopina sąnarių, ir reumatinį skausmus, stiprina regėjimą, skatina akmenų išsivalymą iš inkstų, gelbsti karščiuojant, slopina lėtinius uždegimus, stabdo medžiagų apykaitos sutrikimus, gerina nervų sistemą, inkstų ir žarnyno veiklą. Taip pat teigiama, kad gintaro rūgštis gera priemonė nuo stresų, uždegimų ir apsinuodijimų, bei padeda gydyti įvairių rūšių anemijas, ūmų radikulitą, lėtines širdies ir kraujagyslių ligas (vainikinių arterijų aterosklerozę ir miokardo infarkto pasekmes). Teigiama, kad gintaro rūgštis padeda tiems, kuriuos vargina širdies raumens patologija.
Apibendrinant klinikinius tyrimus, pažymima, kad pati gintaro rūgštis visiškai nekenksminga ir organizme nesikaupianti medžiaga, ji antivirusinė ir stiprina imuninę sistemą, jos teigiamas poveikis pastebėtas ir siekiant išvengti vėžinių susirgimų.
Taip pat teigiama, kad gintaras organizmą palankiai veikia ir per saulės rezginį (nervų sistemos dalį, esančią tarp krūtinkaulio ir bambos).
Manoma, kad gintaras didina kūrybiškumą ir skatina veiklumą.